- užgožėti
- užgožė́ti vksm. Didesni̇̀ mẽdžiai užgõži mažesniùs.
.
.
užgožėti — 1. tr. nustelbti: Didesni medžiai visada užgõži mažesnius Trgn. Klevas užgožėjo jurginus Ktk. 2. intr. nuo nustelbimo užnykti: Jau ir bulbos baigia užgožėt Trgn. gožėti; išgožėti; nugožėti; užgožėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išgožėti — žr. nugožėti 1: Paaugus taboka tuoj visą žolę išgožėjo Vj. gožėti; išgožėti; nugožėti; užgožėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nugožėti — 1. tr. Dgl nustelbti, nukalėti: Grūšia nugožėjo burokus Ktk. 2. intr. nusėsti, į dugną nusileisti (apie nuosėdas): Nesklandyk vandenio, tegu nugožės, tada bus galima atsigerti Lš. | refl.: Nesemk, lukštai kanapių nenusigožėjo Lš. gožėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
užgožėjimas — sm. → užgožėti: Užgožėjimo pavojus rš. gožėjimas; užgožėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
užkėsti — 1 užkė̃sti, ùžkečia, ùžkėtė tr. užimti, aprėpti, apglėbti; užgožėti: Tai kiek žemės turi užkėtęs [ėglis]! Lp. Pusė viso ploto – miško užkėsta rš. Didis medis suklėstė ir užkėtęs nukalėjo mažesnį J. Žolės gal jį (vasarojų) užkėsti rš. | prk.: O… … Dictionary of the Lithuanian Language
užkėtoti — tr. 1. užimti vietą, užkėsti: Kurgi besėsi, kad jis vienas ažkėtojo ažustalę Kp. Ir sėdėsi ažkėtojęs pusę stalo, pasitrauk! Kp. Ažkėtojai visą stalą su savo marškom, ir kitam nebėr vietos Ds. 2. užgožėti: Takus užkėtojo žolė rš. kėtoti; iškėtoti; … Dictionary of the Lithuanian Language